VU Klimato kaitos grupė
Niekada negalvojau, kad sukursiu eiliuotą kurinį klimato krizės tema. Tačiau kolegė Dalia pasiūlė pasidomėti organizacijos „We Are Museums“ projektu 4K: Klimato Kaita Kalba Kūriniais. Nukeliavau į Nacionalinę Dailės Galeriją ir pasikalbėjęs su projekto kuratore, likau vienas daugybės žymių lietuvių meno klasikų apsuptyje… Staiga, vienoje iš salių pamačiau tai ko reikėjo – Leopoldo Surgailio tapybos darbą „Rūpintojėlis“ (1970). Deja, projektas taip skaityti toliau…
According to Maslow’s (1943) hierarchy of needs, physiological and safety needs are the basics for every human being. Physiological needs include air, heat, clothes, hygiene, light, water, urination, food, excretion, shelter, and sleep. Only then they are reached, and we can seek others (related to our project ideas), including artistic inclusivity and creativity, connectivity to nature and environment, social actualization skaityti toliau…
Šį tekstą pradėjau ruošti dar prieš pasirodant straipsniui apie universitetų (tame tarpe ir mūsų) klimato krizės edukacinį potencialą žurnale „Spectrum“ . Jį paskatino Walter Leal Filho ir kolegų (2019) mokslinė publikacija apie klimato skeptiškumo paplitimą universitetuose pasauliniu lygmeniu. Kilo daug minčių apie galimą universitetų lyderystę, edukacijos svarbą visų lygių mokyklose ir priežastis skatinančias/trukdančias tikslams pasiekti. Naiviai bandžiau peržiūrėti ir apžvelgti kuo skaityti toliau…
Doc. dr. Justas Kažys „Komunikacija ir veikla klimato krizės srityje: lyderiais gali tapti universitetai.“ Šios vasaros pradžioje VU informavo, kad naujausiame QS pasaulio universitetų reitinge (QS World University Rankings 2022) Vilniaus universitetas (VU) užėmė rekordiškai aukštą 400-ąją vietą. Netrukus tuo buvo sėkmingai pasinaudota rinkodaros tikslais – žiniasklaidoje bei vaikštant miesto gatvėmis buvo galima pastebėti šią informaciją. Būti lyderiu (bent jau skaityti toliau…
Ilgai galvojau, kaip pavaizduoti prisitaikymo prie klimato kaitos (PKK) procesą pasitelkiant paprastą pavyzdį. Visai atsitiktinai, šiemet, bebraidant po mums nebeįprastas pusnis, sugalvojau analogiją su sniegu. Jeigu snygį prilygintume klimato kaitai, o susidariusias pusnis jos pasekmėms, tai prisitaikymu galima būtų vadinti pramintą takelį jose. Jeigu tik pradėjus snigti, kuris nors pramina takelį, jį pakartoja dar ir dar vienas, brautis per sniegą skaityti toliau…
Pastaruoju metu apie klimato kaitą klausia kas (kur ir kaip) tik netingi. Įvairiausių apklausų skaičius nuolat auga, tačiau jų duomenų interpretacijoje paliekama daug nežinomųjų. Pirmoje šio straipsnio dalyje mėginau pasamprotauti koks žmonių skaičius realiai supranta ir veikia klimato krizės akivaizdoje, deja, skaičiai nepasirodė itin džiuginantys. Dabar, noriu pasidalinti keliomis mintimis apie tai, kodėl visuomenė nėra pakankamai aktyvi, dėl to, norom skaityti toliau…
Pastaruoju metu apie klimato kaitą klausia kas tik netingi. Įvairiausių apklausų skaičius nuolat auga, tačiau jų duomenų interpretacijoje paliekama daug nežinomųjų. Vieną, iš vertų dėmesio, originaliau sprendžiančių šiuos klausimus apklausų, EPCC (angl. – European Perceptions of Climate Change) jau esu aptaręs savo rašiniuose apie europietišką klimato kaitos suvokimą ir efektyvesnį visuomenės įsitraukimą. Dabar noriu pasidalinti keliomis mintimis apie tai, kodėl skaityti toliau…