ES vadovų taryboje priimtas sprendimas didinti Europos klimato kaitos tikslus ir sutarta atmosferos taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis iki 2030 m. sumažinti ne 40 % o 55 % (lyginant su 1990 m.). Tai labai džiugu, nes prieš tai šitam sprendimui priešinosi Lenkija, Vengrija ir Čekija.
Padidėjusios ES klimato ambicijos taip pat reiškia, kad turi didėti ir Lietuvos tikslai. Pagal anksčiau galiojusį susitarimą Lietuva turėjo 9 % (lyginant su 2005 m. lygiu) sumažinti taršą tokiuose sektoriuose kaip transportas, žemės ūkis, pastatai, atliekų tvarkymas ir pan. Dabar šis skaičius turės didėti. Ir čia būtų smagu išvysti naujos Lietuvos vyriausybės lyderystę.
Tačiau priimti tikslai taršos patys savaime nesumažina. Tam reikalingi realūs darbai. Ir jei energetika, atliekų sektorius, renovacija Lietuvoje juda teisinga kryptimi, tai transporto ir žemės ūkio sektoriuose jokios pažangos nematyti. Jei mes realiai norime sumažinti taršą Lietuvoje tam reikia kasmetinio automobilių taršos mokesčio (NE registracijos, kaip yra dabar) bei investicijų į viešąjį transportą (o NE į vieškelių asfaltavimą ir aplinkelių tiesimą). Žemės ūkyje turėtų dingti lengvatos “žaliam” ir “raudonam” dyzeliui, turėtų būti plačiau naudojamos beariminės technologijos ir mažinamas cheminių trašų naudojimas. Ir šie tikslai turėtų būti konkretūs su % ir galutiniais terminais konkrečiais metais. Nes tikslas “pažadam iki 2030 m. tapti geresniais ir klimatui neutralesniais” nesiskaito ir taršos nemažina.